VILNIAUS BARBOROS RADVILAITĖS PROGIMNAZIJA

VISOS DIENOS MOKYKLA VARDAN VAIKO TURINČIO GYVENIMO VIZIJĄ

A+ R A-

1957 m. sausio 14 d. Palydovo gatvėje Švietimo ministro įsakymu buvo atidaryta pirmoji Naujojoje Vilnioje lietuvių dėstoma kalba septynmetė mokykla. Mokyklos direktoriumi paskirtas Juozas Ramys. Lapkričio mėn. ją lankyti pradėjo 64 mokiniai, dirbo 9 mokytojai. Net ir tam nedideliam skaičiui trūko patalpų, pamokos vyko dviem pamainom. Nors ir trūko gerų patalpų, kabinetų, vaizdinių priemonių, sporto ir aktų salių, tačiau netrūko entuziazmo mokytis gimtąja kalba.

1958-aisiais metais mokykla reorganizuota į aštuonmetę, o Naująją Vilnią prijungus prie Vilniaus miesto, – į vidurinę ir pavadinta Vilniaus 24-ąja vidurine mokykla. 1964-aisiais metais mokykla persikėlė į patogesnes patalpas Liepų alėjoje Nr. 1. Nuo 1966 metų iki 1985 metų mokyklai vadovavo direktorius Stepas Ciesiūnas. 1968-aisiais ji išleidžia pirmąją abiturientų laidą. 1973-aisiais ji perkeliama į patogias patalpas, kuriose veikia iki šiol. Laikinai įkėlus rusų kalba mokomas pradines klases, mokykloje mokėsi 1900 mokinių, ji dirbo pilnomis dviem pamainomis. Mokykla mieste garsėjo gražiausiai tvarkoma aplinka, popamokine veikla. Mokykloje veikė Vaikų dainų ir šokių ansamblis, mokyklos sportininkai surinko gausią laimėtų taurių kolekciją. Buvo įrengta mokymo kabinetų, kurie buvo įvertinti ir mieste – matematikos, gamtos mokslų, fizikos, istorijos, lietuvių k., vokiečių k., mergaičių ir berniukų darbų, motociklų klasė, pradinių klasių ir kt. Darbo įgūdžių mokiniai įgydavo tvarkydami mokyklos aplinką, kabinetus, koridorius, darbo ir poilsio stovyklose Širvintų rajone, į kurias vykdavo labai noriai.

1985-aisiais metais mokyklai pradėjo vadovauti direktorė Rūta Elena Neciunskienė. Mokykloje mokėsi 750 mokinių, dirbo 50 mokytojų. Mokykloje įkurti 28 dalykiniai kabinetai, iš jų 9 – pradinių klasių, įrengtas informatikos kabinetas. Buvo organizuojama įvairiapusė popamokinė veikla, daugelyje būrelių mokiniai galėjo gilinti savo žinias, formuoti praktinius įgūdžius, lavinti meninius polinkius. Veikė pramoginių šokių, keramikos, radijo, informatikos, foto, įvairių sporto šakų būreliai, mokyklos choras, vaikų liaudies šokių kolektyvas, motociklininkų klubas. Mokykloje aktyviai švenčiamos tradicinėmis tapusios šventės: rugsėjo 1-oji (Mokslo diena), paskutinis skambutis, abiturientų išleistuvės, Užgavėnės, naujametiniai karnavalai, etnografinės vakaronės, susitikimai su buvusiais abiturientais, mokyklos turizmo dienos, meno saviveiklos dienos, savivaldos dienos.

1988 metais prasidėjus Atgimimo veiklai, keitėsi ideologinės nuostatos, suaktyvėjo kultūrinė veikla. Su „Lietuvos“ ansambliu pasirašyta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, mokykloje nuolat vyko šio kolektyvo koncertai, susitikimai su artistais, buvo rengiami dalykiniai etnokultūros mokymai, vakaronės, įsteigta Etnokultūros studija, pradėta dėstyti etnokultūra. Mokykla pradeda bendrauti ir keičiasi delegacijomis su Vokietijos Duisburgo miesto mokyklomis. Į mokyklą kviečiami aktoriai, poetai, muzikantai – visi jie mielai dalyvauja skleisdami Atgimimo idėjas. Pereinama prie penkių darbo dienų savaitės. Demokratizuojami ir humanizuojami mokinių ir pedagogų santykiai. Įrengiama klasė šešiamečiams. Pereinama prie 12 metų mokymo. Permainos skatina mokyklos augimą į lietuvišką mokyklą, vaikus pradeda leisti kitakalbiai. 1993–1994 m. m. mokėsi 855 mokiniai, dirbo 74 mokytojai. Mokyklą baigė 27-oji abiturientų laida. 87% jų įstojo į aukštąsias mokyklas.

1994–1995 m. m. jau mokėsi 915 mokinių, mokytojai atestuojami, skatinami dirbti kūrybiškai, tobulėti, mokytis visą gyvenimą. Švietimo reformos dokumentai orientuoja į ugdymo kokybę, individualizavimą, mokinių iniciatyvos skatinimą.

2001 metais mokykla renovuojama, pradeda dalyvauti įvairiuose projektuose, 70% jos abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas. Tampa mikrorajono kultūros ir sporto centru. Organizuojamos Šeimos šventės, Kalbos šventės tarp mikrorajono mokyklų, lietuvių kalbos kursai medikams, policininkams, rusų ir lenkų mokyklų mokytojams, Sporto dienos renovuotame mokyklos sporto aikštyne. Įsibėgėjus mokyklų reformai, 2003 metais mokykla reorganizuojama į Vilniaus Naujosios Vilnios pagrindinę mokyklą ir Vilniaus Naujosios Vilnios vidurinę mokyklą, kurios vėliau tapo Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindine mokykla ir Vilniaus „Laisvės“ gimnazija. 2004 m. rugsėjo 7 d. mokyklai suteiktas  Barboros Radvilaitės vardas.

Adresas: Genių g. 8/4, 11219, Vilnius

Mob. tel. 8 694 68833

El.paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Steigėjas — Vilniaus miesto savivaldybė.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Institucijos kodas: 195474280